Biotronika

Autorius: Jonas Jukonis

APIE BIOTRONIKĄ   |   STRAIPSNIAI   |   KONTAKTAI

 

Atsargiai - kompiuteris

 
 
Lietuvoje šiuo metu yra apie 250 000 personalinių kompiuterių. Realus kompiuterių vartotojų skaičius yra bent tris kartus didesnis, nes didelė kompiuterių dalis yra naudojama kolektyviai darbo, mokymosi, studijų ar namų aplinkoje. Kompiuterio poveikis sveikatai siejamas su regėjimo problemomis, kaulų ir raumenų sistemos pakenkimu, psichosocialinėmis problemomis, veido bei kaklo odos pažeidimais bei įtaka reprodukcinei sistemai.

Siekiant sukurti saugią darbo vietą ir sumažinti neigiamą įtaką sveikatai, yra būtinos keturios pagrindinės sąlygos.

  1. Kokybiška kompiuterinė įranga, atitinkanti elektromagnetinio suderinamumo, žemo dažnio elektromagnetinės spinduliuotės bei displėjaus vaizdo kokybės standartų reikalavimus.
Darbo vietose naudojama kompiuterinė technika turi būti sertifikuota ir atitikti esamus kokybės reikalavimus. Minimalūs reikalavimai displėjaus elektromagnetinio spinduliavimo intensyvumui bei elektrostatinio krūvio lygiui turi būti nustatomi šiuo metu Lietuvoje galiojančiu tarptautinis MPR II standartu, kuris yra reglamentuojamas Lietuvos teisės norminiu aktu – Techninė norma TN 01: 1998 "Displėjai. Leidžiami spinduliuojamo elektromagnetinio lauko lygiai". Kompiuteris su video monitoriumi ir apsauginis ekranas turi būti įžeminti trijų laidų tinklu, su trečiu žemės laidu, kuris atvedamas į kiekvieną darbo vietą. Vengti naudoti įvairius tinklo ilgintuvus, nes, juos naudojant sutrinka įžeminimo patikimumas. Kompiuterį maitinančią įtampą įvesti ekranuotais laidais arba metaliniuose vamzdeliuose, ar loveliuose. Naudoti tik sertifikuotus apsauginius ekranus, juos tinkamai įžeminti. Netinkamai įžeminti arba iš viso neįžeminti filtrai gali šimtus kartų didinti elektrostatinį lauką ir tada net kokybiškas kompiuteris taps dešimtimis kartų viršijančiu leistinas normas. Kadangi elektrostatinis laukas dirgina ir sausina veido odą, sukelia bėrimus, tokioje darbo vietoje dirbantys žmonės visada turės sveikatos problemų.
  1. Kompiuterizuotos darbo vietos organizavimas, įrengimas bei darbo ir poilsio režimas dirbant kompiuteriu. Šią problemą formaliai sprendžia 1998 metais priimta Lietuvos higienos norma HN 32-1998 ,,Darbas su videoterminalu, saugos ir sveikatos reikalavimai''. Norma apibrėžia darbo aplinkos erdvės, apšvietimo, įrangos išdėstymo, šiluminio režimo, triukšmo, vibracijos bei elektromagnetinio spinduliavimo parametrų reikalavimus.
Kompiuterizuotos darbo vietos turi būti projektuojamos ir įrengiamos pagal galiojančius normatyvinius dokumentus ir jų reikalavimus. Draudžiama įrengti darbo vietas rūsiuose, belangėse patalpose. Būtina atsižvelgti į minimalius ploto ir erdvės reikalavimus, vienam dirbančiajam kompiuteriu asmeniui turi būti skiriama ne mažiau kaip 6 m2 ploto ir 20 m3 erdvės. Patalpų lubos ir sienos turi būti dažomos nesodriomis spalvomis. Paviršiai turi būti matiniai, kad nesusidarytų nereikalingi atspindžiai ir blyksniai, varginantys regėjimą. Būtina užtikrinti optimalias mikroklimatines sąlygas. Optimali oro temperatūra turi būti +18-22o C, leidžiama santykinė oro drėgmė 40-60%, oro judėjimo greitis neturi viršyti 0,1 m/s. Leistini triukšmo lygiai darbo aplinkoje neturi viršyti 50 dBA. Patalpoje esančių įrengimų keliamas triukšmas neturi blaškyti darbo, trikdyti darbuotojų dėmesį ir trukdyti bendrauti.

Kompiuterizuota darbo vieta turi būti suprojektuota ir įrengta taip, kad darbuotojas galėtų laisvai prie jos prieiti, turėtų pakankamai erdvės darbo ir kitiems judesiams atlikti bei kūno padėčiai keisti. Atstumas tarp kompiuterio ekrano ir kito kompiuterio užnugarinio paviršiaus turi būti ne mažiau kaip 2 metrai, tarp šoninių paviršių atstumas turi būti ne mažiau kaip 1,2 metro. Jei kompiuterizuota darbo vieta yra įrengiama namie, nerekomenduojama ją įrengti miegamojoje patalpoje, nes kompiuteriai spinduliuoja elektromagnetinius laukus bei jonizuoja patalpų orą. Darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad šviesos šaltiniai (tai gali būti langai, permatomos arba peršviečiamos pertvaros, ryškiai dažyti įrenginiai arba sienos) neakintų ir, kiek galima, mažiau atsispindėtų ekrane. Displėjaus ekrane neturi būti akinančių blyksnių ir atspindžių, kad nesukeltų darbuotojui nemalonių jutimų ir regos nuovargio. Atspindžių poveikis kompiuterių vartotojams yra blaškantis dėmesį ir varginantis. Atspindžiai sumažina kontrastą tarp fono ir simbolių, tuo apsunkindami informacijos gavimą, papildomai apkraudami regėjimo analizatorių. Akinančių atspindžių arba blyksnių problema yra viena iš praktiškai sunkiausiai sprendžiamų, nes labai sunku tinkamai išdėstyti kompiuterius, parinkti jiems patalpoje tinkamą vietą, ypač jei patalpoje dirba keli ar daugiau žmonių.

Kompiuterizuotose darbo vietose apšvietimas turi būti mišrus – natūralus ir dirbtinis. Natūralus apšvietimas turi būti šoninis, optimali langų orientacija – į šiaurę, šiaurės rytus, šiaurės vakarus. Jei langų orientacija yra kita, darbo patalpoje turi būti įrengta žaliuzės, kurios apsaugo nuo tiesioginių saulės spindulių ir sumažina galimybę susidaryti pašaliniams atspindžiams. Dirbtiniam apšvietimui turi būti naudojami išsklaidytos arba atspindėtos šviesos liuminescenciniai šviestuvai. Bendro apšvietimo stiprumas turi būti nuo 300 iki 500 lx. Dirbant su dokumentais yra būtinas vietinis apšvietimas, kurio intensyvumas turi būti ne mažesnis 200 lx.

  1.  Darbo vietos ergonomika, darbo priemonių optimalus pritaikymas dirbančiojo antropometriniams duomenims bei darbo pobūdžiui.

Dirbančiojo kompiuteriu darbo vieta turi atitikti ergonomikos reikalavimams. Baldų: darbo stalų ir kėdžių konstrukcija bei matmenys turi atitikti individualius dirbančiojo antropometrinius matmenis, užtikrinti patogią ir nevarginančią kūno padėtį darbo metu. Darbo stalo ilgis (iš kairės į dešinę) turi būti ne mažesnis kaip 80 cm, plotis turi būti toks, kad nuo klaviatūros iki stalo krašto būtų ne mažiau 30 cm pasidėti dokumentams, knygoms, tačiau ne daugiau kaip 60 cm. Displėjus turi turėti stovą arba reguliuojamą stalą, kuris leistų keisti displėjaus padėtį. Darbo kėdė turi turėti kėdės aukščio ir jos atlošo atlenkimo kampo įtaisą, alkūnės ramsčius. Pėdų atrama turi būti individualiai pritaikoma darbuotojui. 1 paveiksle yra pavaizduotas optimalus darbo aplinkos elementų išdėstymas.

Darbo aplinkos schema

Optimalus atstumas tarp dirbančiojo akių ir ekrano turi būti 50 – 70 cm. Darbo vieta turi būti įrengta taip, kad kampas tarp horizontalios linijos ir linijos, susidarančios tarp dirbančiojo kompiuteriu akių ir ekrano centro būtų ne mažiau 10o. Optimalus šio kampo dydis turi būti nuo 20 iki 30o. Tai užtikrins geresnes regėjimo sąlygas, sumažins kaklo, pečių lanko ir stuburo raumenų įtampą bei stuburo kaklinės dalies skausmus.

Esant regėjimo sutrikimams, refrakcijos ydoms yra reikalinga regėjimo korekcija akinių pagalba. Dirbant kompiuteriu kontaktiniai lęšiai yra nerekomenduotini, kadangi yra suretėjęs mirksėjimo dažnis nulemiantis akių junginės sausumą ir dirginimą. Koreguojant akiniais amžinius ir miopinius pokyčius, reikalinga parinkti specialius akinius tik darbui kompiuteriu – dirbti optimaliu 50-70 cm atstumu nuo kompiuterio ekrano. Nerekomenduotina dirbant kompiuteriu naudoti bifokalinius akinių stiklus, nes tada į ekraną yra žiūrima per apatinę akinių lęšių dalį, skirtą artimam matymui. Galva pernelyg atlošiama atgal, o tai sukelia statinę įtampą kaklo ir pečių lanko raumenyse.

4.    Tinkamas darbo ir poilsio režimas. Savalaikė sveikatos pažeidimų profilaktika.
 

Darbo ir poilsio režimas turi būti diferencijuotas priklausomai nuo darbinės veiklos pobūdžio. Rekomenduojama maksimali darbo dienos trukmė dirbant kompiuteriu yra 8 valandos. Pietų pertrauka turi būti daroma praėjus 4 valandoms nuo darbo pradžios, jos trukmė - ne trumpesnė kaip 1 valanda. Nepertraukiamo darbo kompiuteriu trukmė priklauso nuo darbo pobūdžio. Programuotojams rekomenduojame 30 min. trukmės pertraukėles kas 1,5 valandų darbo. Dirbantiems dialogo režimu, atliekantiems duomenų įvedimą, teksto surinkimo ir redagavimo darbus, rekomenduojamos 15 min. trukmės pertraukėlės po kiekvienos darbo valandos. Nuovargiui ir raumenų įtampai mažinti pertraukėlių metu rekomenduojama atlikti specialius fizinius pratimus darbo vietoje arba poilsio patalpoje.

Akių nuovargiui pašalinti ir regėjimo sutrikimų profilaktikai pertraukų ir mikropertraukų metu rekomenduojama daryti specialius pratimus akims. Jie gali būti atliekami stovint arba sėdint, nukreipus akis nuo ekrano, žiūrint į tolį, ramiai kvėpuojant.

1)      nereti atvejai, kai gamintojai, prisidengę garsių firmų vardais, gamina produkciją pagal “palengvintą technologiją” - sutrumpinamas technologinis procesas, mazguose atsisakoma detalių, užtikrinančių kokybės parametrus, ir pan.;

2) pasitaikė rasti pas vartotojus įrangą, kuri buvo padabinta garsių firmų vardais, gražiomis etiketėmis, bet šios įrangos kokybės parametrai buvo daug kartų blogesni už leistinus;

3) gamintojai (tiksliau tariant - kompiuterinės įrangos surinkėjai) Lietuvoje neretai stokoja kokybę užtikrinančios technologinės bazės bei matavimo įrangos, todėl negali garantuoti kokybės parametrų.
 

 Kompiuteriu dirbantį žmogų veikia darbo vietoje instaliuotos kompiuterinės įrangos spinduliuojami elektromagnetiniai laukai, kurių poveikis žmogaus sveikatai gali būti žalingas. Būtina nustatyti maksimalius elektromagnetinės spinduliuotės lygius, prie kurių nesusidaro pavojus dirbančiojo sveikatai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1277 patvirtintuose "Darbo vietų higieninio įvertinimo nuostatuose" apibrėžiama: "darbo vietų higieninis įvertinimas - darbuotojo (darbuotojų) darbo aplinkoje esančių veiksnių dydžių matavimų rezultatų įvertinimas jų kenksmingumo darbuotojo (darbuotojų) sveikatai požiūriu".

Standartai nusako kokybės parametrus, kuriuos turi tenkinti kompiuterinė įranga. Šiuos parametrus savo gaminamai produkcijai turi užtikrinti kompiuterinės įrangos gamintojai, ir tai kontroliuoja kompiuterinės įrangos sertifikavimo sistema.

Mus supa vis įvairesnė elektroninė aparatūra. Jau pas daugelį Lietuvos gyventojų namuose garbingoje vietoje stovi kompiuteris, prie kurio ilgas valandas dirba ar žaidžia tiek tėveliai, tiek ir jų atžalos. Kompiuteriai statomi auditorijose, biuruose, klasėse. Neretai studentiško bendrabučio nedideliame kambarėlyje stovi keli kompiuteriai ir nemažas kitokios aparatūros kiekis. Darbas būna organizuotas ir taip, kad vienas studentas miega, o kitas dirba prie kompiuterio, kurio displėjaus užpakalinė sienelė beveik remiasi į miegančio draugo galvą.

Elektrosmogu - aplinkos tarša elektromagnetiniais spinduliais, pradėta plačiau domėtis kartu su masinės kompiuterizacijos pradžia. Akivaizdžiausia grėsme šiuo požiūriu išsiskiria displėjus, kuris dėl savo sudėtingo veikimo principo pasižymi plačiu spinduliavimo diapazonu nuo kelių hercų iki pusės megaherco. Pagrindinė problema šioje situacijoje yra ta, kad displėjus visada stovi prieš vartotoją ir prie jo žmogus praleidžia visą darbo dieną ar didelę jos dalį.

Žemo dažnio elektromagnetinių laukų poveikis žmogaus sveikatai nėra visiškai ištirtas ir vienareikšmiškai įvertintas. Paskelbta daugybė straipsnių bei tyrimų rezultatų šia tema. Vienur įrodinėjama, kad elektromagnetiniai laukai itin agresyviai veikia dirbančiojo sveikatą, o kitur tuo smarkiai abejojama. Taip yra todėl, kad duomenys, kuriuos analizuoja įvairūs autoriai dažniausiai yra statistiniai, todėl sunku užtikrinti visišką jų objektyvumą ir rezultatų grynumą, nes sunku įvertinti visus veiksnius ir užtikrinti, kad tiriamoje situacijoje konkretus veiksnys tikrai buvo lemiamas.

Apytikriai elektromagnetinės spinduliuotės poveikio gyvam organizmui fiziką galima nusakyti tokiu būdu. Nedidelio dažnio elektromagnetiniai laukai veikia ląstelėse sukauptus krūvius. Biologinių audinių dielektrinės savybės elektromagnetiniame lauke kinta. Atitinkamai veikiamos organizme tekančios biosrovės, o tai jau gali tapti tam tikrų organizmo reakcijų priežastimi. Įvertinant tai, kad gamtoje nėra natūralių panašių dažnių elektromagnetinės spinduliuotės šaltinių, žmogus neturi įgimto imuniteto jų poveikiui.

Nors elektromagnetinės spinduliuotės poveikis nėra visiškai ištirtas, niekas negarantuoja jo neutralumo gyvam organizmui, todėl visais atvejais tikslinga sumažinti savo aplinkoje elektromagnetinės spinduliuotės atsiradimo bei intensyvumo galimybę.

Internete medžiagos apie elektrosmogą yra nemažai. Pavyzdžiu gali būti nuo 1995 metų vokiečių kalba leidžiamas tęstinis elektroninis leidinys "Elektrosmog-Report", kuriame periodiškai pateikiama naujausia informacija nagrinėjamu klausimu. Leidinio adresas http://www.datadiwan.de. Galima tvirtinti, kad elektrosmogo poveikis dirbančiajam kompiuterizuotoje darbo vietoje vis dar yra mokslininkų dėmesį traukianti problema. Iš kitos pusės, galima prisiminti, kad tarptautinės standartizavimo organizacijos vis griežtina elektromagnetinės spinduliuotės intensyvumo leistinas normas.

Apibendrinant iš įvairių šaltinių surinktą informaciją, suformuota žemiau pateikta diagrama, kur nurodyta elektromagnetinės spinduliuotės keliama rizika žmogaus sveikatai. Kai elektromagnetinės spinduliuotės lygis yra pastovus ir nuolatinis, net ir mažos jos vertės gali būti žalingos sveikatai.

Nustatyta, kad elektromagnetinio lauko energija daro įtaką žmogaus psichinei ir fiziologinei būklei ir skirtingai veikia atskirus organus. Elektromagnetinio lauko įtaka priklauso nuo dažnio, lauko stiprumo ir jo  poveikio laiko. Laikoma, kad silpno intensyvumo elektromagnetiniai laukai stimuliuoja centrinę  nervų  sistemą, o stipraus intensyvumo – slopina. Biologiniai elektromagnetinių   bangų  poveikiai   skirstomi   į terminius ir aterminius (arba specifinius). Terminiam poveikiui ypač jautrūs permatomi akies audiniai, sėklidės ir centrinė nervų   sistema. Elektromagnetinis laukas gali pažeisti akis, sukelti leukemiją, smegenų auglius, reprodukcinės sistemos, širdies kraujagyslių ir imuninės sistemos bei kvėpavimo organų ūminius ar lėtinius funkcinius pakitimus.

Kaip jau minėta aukščiau, žemo dažnio elektromagnetinio lauko šaltiniu yra kompiuteris su visa orgtechnine įranga ir buitiniais elektriniais prietaisais, naudojamais darbo vietoje.

Visus domina, kokią įtaką daro šie laukai žmogaus sveikatai. Daug įvairių mokslinių grupių ir organizacijų savo dėmesio centre laiko elektromagnetinių laukų įtakos sveikatai tyrimus ir sąryšio su įvairiomis dirbančiųjų prie kompiuterių sveikatos anomalijomis aptarimus.

Galimas elektromagnetinio lauko poveikis priklauso nuo kelių faktorių:

  • naudojamo dažnio,
  • laukų stiprio (intensyvumo),
  • spinduliavimo režimo.

Visiškai apibrėžtai ir tvirtais faktais pagrįstai įrodyti kiekvieno iš šių ar net kompleksinio visų faktorių įtaką žmogaus sveikatai labai sunku, nes praktiškai neįmanoma atlikti mokslinius tyrimus, izoliuojant jų poveikį nuo kitų galimų veiksnių. Labiau apibrėžtai kalbama apie stiprių laukų poveikį, tuo tarpu mažo intensyvumo, bet ilgalaikio poveikio pasekmės vertinamos mažiau kategoriškai.

Elektromagnetiniai laukai yra biologiškai aktyvūs - gyvi organizmai reaguoja į jų veikimą. Žmogus neturi atskiro jutimo organo, kuris tiesiogiai reaguotų į elektromagnetinę spinduliuotę (išskyrus optinį diapazoną, į kurį reaguoja akys). Laikoma, kad eletromagnetiniams laukams jautriausia yra centrinė nervų sistema, širdies - kraujagyslių, hormoninės bei reprodukcinės sistemos.

Atskiruose šaltiniuose išskiriamos padidintos rizikos žmonių grupės. Vaikai, nėščios moterys, žmonės, sergantys centrinės nervų, hormonų, širdies-kraujagyslių ligomis, pasižymintys silpnu imunitetu, alerginiais susirgimais turi ypač vengti veiklos padidintos elektromagnetinės spinduliuotės aplinkoje.

Nagrinėjant gyvųjų organizmų gyvenimo procesus mikroskopiniame lygyje skiriami elektrinių krūvių bei jonų mainai ir poslinkiai tarp molekulių ir pačių molekulių svyravimai. Dauguma šių elementarių procesų gali būti veikiami elektrinių ir magnetinių (apibendrintai - elektromagnetinių) laukų. Eksperimentiškai ištirti šių laukų poveikį elementariems procesams labai sunku.

Kaip jau minėta, skiriamos dvi elektromagnetinių laukų poveikio rūšys - terminis ir aterminis poveikis. Terminis poveikis žmogaus organizmui žinomas jau seniai (apie 100 metų). Jis pastebimas aukštų dažnių diapazone (50 MHz - 2 GHz) ir nepasižymi akumuliuojančiu poveikiu, t.y. esant kartotiniam ar ilgalaikiam veikimui poveikis nėra kaupiamas.

Aterminio poveikio (esant tokiems laukams, kurių stiprumo nepakanka ląstelėms įšildyti) žala žmogaus organizmui nėra visiškai aiški ir įrodyta. Vienok kai kurie mokslininkai tvirtina, kad ypač žemų dažnių srityje (pavyzdžiui, minėtame elektros tinklo dažnyje - 50 Hz - 60 Hz) šis poveikis gali būti žymus. Tai paaiškinama tuo, kad žemo dažnio laukai žmogaus kūne indukuoja elektros sroves, kurios ir yra potencialus “blogio” šaltinis. Net ir silpnos srovės yra “signalai” ląstelėms, kurie gali paveikti ląstelių funkcijas ar net paveikti imuninę sistemą.

Jau daug metų mokslinėse laboratorijose atliekami tyrimai elektromagnetinių laukų poveikiui biologiniams pakitimams nustatyti. Nors manoma, kad pakitimai dar nereiškia, kad jie kenksmingi, tačiau ilgalaikis poveikis, susijęs su darbu prie kompiuterio visą darbo dieną, tyrinėtojams kelia rūpestį.

Nustatyta, kad gali atsirasti šių žmogaus organizmo sistemų sutrikimai:

  • medžiagų apykaitos,
  • širdies ir kraujo apytakos sistemos,
  • endokrininės sistemos,
  • centrinės nervų sistemos.

Be to, žmogaus organizme gali atsirasti pakitimai:

  • kalcio skverbimosi per membranas,
  • melatonino sintezės,
  • kraujo sudėties,
  • elektroencefalogramos,
  • reakcijos laiko padidėjimas,
  • pastabumo sumažėjimas,
  • akustinis fenomenas (girdisi garsai).

Spinduliavimo įtaką nervų sistemai rodo elektroencefalogramos pokyčiai, kurie nėra iki galo išaiškinti. Tyrimai, atlikti su gyvūnais, rodo, kad magnetiniai laukai turi įtakos gyvūnų apsimokymo procesams.

Melatonino sintezės pasikeitimai gali iššaukti depresiją, bioritmų sutrikimus, netgi padidintą riziką susirgti vėžiu (laikoma, kad melatoninas turi įtakos žmogaus imuninei sistemai).

Mokslininkai mano, kad trumpalaikiai ląstelių reakcijos sutrikimai (dėl silpnų magnetinių laukų - iki 100 mT) nėra pavojingi.

Šie sutrikimai ir pakitimai nėra iki galo ištirti: nėra nustatyti tikslūs priežastiniai ryšiai, trūksta argumentuotų įrodymų. Problemą apsunkina tai, kad sunku atlikti moksliškai pagrįstus eksperimentus su žmonėmis, o atskirų tyrinėtojų pastebėjimai ir padarytos išvados sunkiai patikrinamos dėl eksperimentų pakartojimo sunkumų ir kitų veiksnių poveikio izoliavimo sunkumų.

N. Werthaimer su kolegomis tyrė, ar turi kokią nors įtaką gyvenamosiose patalpose įrengtos elektros instaliacijos kokybė vaikų vėžinių susirgimų rizikos laipsniui. Tyrimai parodė, kad vaikų vėžinių susirgimų rizikos laipsnio padidėjimas pastebėtas, kai vaikai gyveno pastatuose, kuriuose vandentiekio vamzdžiai naudojami kaip laidininkai elektros įžeminimams. Gyvenantiems tokiose patalpose vidutinė rizikos laipsnio reikšmė buvo lygi 4,0 (1,6 - 10,0).

1998 birželio mėnesį JAV Nacionalinis aplinkos apsaugos ir sveikatos mokslų instituto (US National Institute of Environmental Health Sciences) sukviestas komitetas balsų dauguma pripažino, kad žemo dažnio elektromagnetiniai laukai laikomi galimu kancerogenu - vėžinių susirgimų sukėlėju. Ši išvada buvo padaryta ištyrus mobilių telefonų sukeliamų elektromagnetinių laukų poveikį žiurkėms. Tiesa, mobilių telefonų kompanijų specialistai abejoja, ar atliktų tyrimų rezultatus galima taikyti žmonėms.

Displėjų spinduliuojami magnetiniai laukai gali būti laikomi kancerogeniniais, nes Naujojoje Zelandijoje atlikti tyrimai parodė, kad vaikai, gyvenantys arti didelės srovės arba aukštos įtampos linijų, tris kartus dažniau suserga vėžiu nei kiti vaikai. Panašūs duomenys gauti ir apie žmonių, dirbančių elektromagnetinių laukų aplinkoje, padidėjusį (50%) sergamumą vėžiu.

Susirūpinimą kelia ir tas faktas, kad dirbančių prie kompiuterio daugumą sudaro moterys, o penkios epidemiologinės studijos parodė, kad 60 Hz elektromagnetiniai laukai padidina riziką susirgti krūtų vėžiu. 1994 metais žurnale Journal of the National Cancer Institute buvo atspausdintas straipsnis su tyrimų rezultatais, kurie rodo, kad 40% padidėja mirtingumas nuo krūtų vėžio, jei moterys ilgą laiką buvo veikiamos stiprių elektromagnetinių laukų. Elektrostatinis laukas taip pat pavojingas žmogaus sveikatai. Aiškiais požymiais, kad elektrostatinis laukas viršija normas, yra akių perštėjimas ir paraudimas, jų “išdžiuvimas”. Ypač tai pasireiškia asmenims, naudojantiems kontaktinius lęšius.

Elektrostatinio lauko požymis - ant monitoriaus ekrano besirenkančios neigiamą elektros krūvį turinčios dulkės. Dalis šių dulkių migruoja ir nusėda ant arti esančių kūnų, jų tarpe ir ant kompiuterio vartotojo. Kadangi skysčio elektrinis laidumas didesnis nei odos, gleivėtos akių, nosies ir burnos membranos yra geros įelektrintų dalelių įžeminimo vietos. Tie žmonės, kurie yra jautresni šiems teršalams, jaučia alergines veido ir rankų reakcijas.

Remiantis iš atskirų šaltinių surinkta informacija, galima teigti, kad, kai elektromagnetinės spinduliuotės lygis yra pastovus ir veikia nuolat, jau net nedidelės jos dozės gali būti kenksmingos.

Dabartiniu metu apie darbo su personaliniais kompiuteriais saugą aktyviai diskutuojama daugelyje šalių – Švedijoje, JAV, Vokietijoje, Rusijoje. Pažymėtina, kad Vokietijoje darbas prie displėjaus įtrauktas į keturiasdešimties labiausiai pavojingų ir žalingų profesijų sąrašą.

Taigi, kyla realus klausimas – kiek pavojingas žmogui yra personalinio kompiuterio sukuriamų elektromagnetinių laukų poveikis. Toliau pateikiame Internete surinktą informaciją šiuo klausimu.

Daugumos specialistų nuomone, ribotas ir nepastovus elektromagnetinių laukų poveikis nėra grėsmingas. Pavyzdžiui, žmogaus buvimas rytais šalia tosterio nekelia grėsmės. Miegojimas po elektrine antklode arba kambaryje, kuriuo eina namo įvadiniai laidai, gali gerokai pakenkti sveikatai, nes šiuo atveju laukai veikia nuolat. Deja, tai liečia milijonus žmonių.

Dr. David Carpenter, Niujorko Valstybinio Universiteto Sveikatos apsaugos mokyklos dekanas teigia, kad daugiau kaip 30 % visų vėžinių susirgimų kūdikystėje kyla dėl elektromagnetinių laukų poveikio. Aplinkos apsaugos agentūra pritaria, kad nerimauti verta ir pataria nuo tokių vietų laikytis atokiau.

Didžiausias susidomėjimas elektromagnetiniais laukais kilo 1989 metų birželį, kai New Yorker Magazine pasirodė keletas Paul Brouder straipsnių. Dėl autoriaus autoriteto šie straipsniai sukėlė didžiulį mokslininkų, žurnalistų ir suinteresuotų asmenų susidomėjimą visame pasaulyje. 1989-ųjų lapkritį JAV Energetikos departamentas oficialiai paskelbė, kad biologinis elektromagnetinių laukų poveikio efektas egzistuoja. Dar didesnio viešumo elektromagnetinių laukų problema sulaukė 1990-aisiais, kai nerimo kupini pranešimai pasirodė Time, The Wall Street Journal, Business Week ir kituose populiariuose leidiniuose.

1990-ųjų bėgyje Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) iniciatyva buvo surengta daugiau kaip šimtas tyrinėjimų pasauliniu mastu. Paskutinieji epidemiologiniai bandymai, atlikti su žmonėmis, atskleidė tiesioginį ryšį tarp elektromagnetinių laukų ir rimtų sveikatos problemų. Atsakydama į visuomenės spaudimą agentūra pradėjo atitinkamos literatūros peržiūrą ir tyrimą. 1990 metų kovo mėnesį ji parengė ataskaitą, kurioje pasiūlė elektromagnetinius laukus klasifikuoti kaip B klasės kancerogeną – vėžį sukeliančią aplinką.

Po šios ataskaitos paskelbimo, AAA-ą ėmė smarkiai atakuoti komunalinių paslaugų įmonės, kariuomenė bei kompiuteriais suinteresuoti asmenys, kol galiausiai buvo atsisakyta idėjos elektromagnetinių laukų priskirti B klasės kancerogenams. Atsisakymas buvo motyvuojamas tuo, kad ryšys tarp elektromagnetinių laukų ir biologinio vėžio vystymosi proceso nėra suprantamas. Įdomiausia tai, kad šis gana nelogiškas paaiškinimas pasirodė viename puslapyje kartu su išvada, kad leukemiją, limfomą ir nervų sistemos vėžinius susirgimus vaikams gali sukelti dažnas elektros energijos poveikis.

Kol vyko diskusijos apie šių teiginių prieštaringą prigimtį, AAA pareiškė, jog nėra tikslinga naudoti kancerogeno sąvoką tol, kol nebus akivaizdžiai įrodyta, kad elektromagnetiniai laukai yra žalingi ir kokiu būdu jie sukelia vėžį. Šis paaiškinimas anaiptol nepatenkino kritikų, manančių, kad tokį AAA sprendimą lėmė politiniai ir ekonominiai motyvai bei įtakingi komunalinės, kompiuterinės ir karinės sferos magnatai.

Vienus iš pirmųjų tyrinėjimų, susijusių su elektromagnetinių laukų poveikiu žmogaus sveikatai, vykdė epidemiologė Nancy Wertheimer ir fizikas Ed Leeper įvairiose Kolorado valstijos vietovėse. Pasinaudodami statistika apie vaikus, gyvenusius 1950-1979 metais ir mirusius nuo vėžio, jie nustatė, kad šių vaikų dauguma gyveno namuose arti labai apkrautų elektros paskirstymo linijų, kurios, kaip rodė kitų tyrimų duomenys, skleidė stiprius magnetinius laukus.

1982 m. žurnale New England Journal of Medicine paskelbtame dr. Samuel Milham laiške aprašomas mirčių nuo leukemijos Vašingtono valstijoje tyrimas. Jis išanalizavo 438 000 mirčių, įvykusių tarp 1950 ir 1979 metų priežastis. Šis visapusiškai išsamus tyrimas užfiksavo, kad 10 iš 11 žmonių, mirusių nuo leukemijos, buvo veikiami elektromagnetinių laukų.

Bene didžiausio visuomenės dėmesio susilaukė tyrimai, kuriuos Kalifornijoje 1988 m. atliko viena didžiausių Amerikos sveikatos priežiūros įstaigų - Kaiser Permanente HMO. Kaiserio tyrinėtojai buvo nustebinti, radę 73 % persileidimų padidėjimą tarp moterų, dirbančių su kineskopo tipo videodisplėjų terminalais.

Neįtikėtinai stiprius elektromagnetinius laukus gali spinduliuoti nešiojami telefonai. Tai labai pavojinga, nes kalbant telefonas nukreipiamas tiesiai į smegenis. Tyrimai Australijoje, Europoje ir JAV rodo neigiamą mobilių telefonų įtaką: sukeliami galvos skausmai, atsiranda klausos, regėjimo problemos, galvos svaigimas, odos niežėjimas, kaklo ir veido odos paraudimas. Mobilių telefonų spinduliavimas gali sukelti smegenyse cheminius pakitimus, kas gali tapti vėžio, Alzhaimerio ir Parkinsono ligų priežastimi. Naujausias pavyzdys: 1998 metų sausio pirmosiomis dienomis žiniasklaidos priemonės kaip gąsdinančią sensacingą informaciją pateikė faktus apie pastaraisiais metais Australijoje 50-60 % padažnėjusius smegenų auglių žmonėms atsiradimus. Tai siejama su mobiliųjų telefonų naudojimu.

Parengta pagal užsienio spaudą ir medžiagą iš interneto.

 

 

 

į viršų      visi straipsniai

 

TAIP PAT KVIEČIU APLANKYTI KITAS MANO SVETAINES:

RADIOSTEZIJA.LT - pagrindinė Jono Jukonio svetainė

BIOENERGETIKA.LT

BIOTRONIKA.LT

BIOLOKACIJA.LT

BIORITMIKA.LT

GEOTRONIKA.LT

RADIONIKA.LT

AJUVERDA.LT

   

© 2007 - 2024 Jonas Jukonis. Kopijuoti be autoriaus sutikimo griežtai draudžiama.

Powered by: WebProBox